pradėsimu

Taip pat žr.: pradėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pradėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pradėsimas, mot. g. pradėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradėsimas	pradėsimi	pradėsima	pradėsimos	pradėsima	-
kilm.	pradėsimo	pradėsimų	pradėsimos	pradėsimų	-	-
naud.	pradėsimam	pradėsimiems	pradėsimai	pradėsimoms	-	-
gal.	pradėsimą	pradėsimus	pradėsimą	pradėsimas	-	-
įnag.	pradėsimu	pradėsimais	pradėsima	pradėsimomis	-	-
viet.	pradėsimame	pradėsimuose	pradėsimoje	pradėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradėsimasis	pradėsimieji	pradėsimoji	pradėsimosios	-	-
kilm.	pradėsimojo	pradėsimųjų	pradėsimosios	pradėsimųjų	-	-
naud.	pradėsimajam	pradėsimiesiems	pradėsimajai	pradėsimosioms	-	-
gal.	pradėsimąjį	pradėsimuosius	pradėsimąją	pradėsimąsias	-	-
įnag.	pradėsimuoju	pradėsimaisiais	pradėsimąja	pradėsimosiomis	-	-
viet.	pradėsimajame	pradėsimuosiuose	pradėsimojoje	pradėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pradėsimas, mot. g. pradėsima.

pradėsimu

1. tas, kurį pradės

Etimologija

<= pradėti, pradeda, pradėjo

---