prašytu

Taip pat žr.: prašytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prašytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prašytas, mot. g. prašyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prašytas	prašyti	prašyta	prašytos	prašyta	-
kilm.	prašyto	prašytų	prašytos	prašytų	-	-
naud.	prašytam	prašytiems	prašytai	prašytoms	-	-
gal.	prašytą	prašytus	prašytą	prašytas	-	-
įnag.	prašytu	prašytais	prašyta	prašytomis	-	-
viet.	prašytame	prašytuose	prašytoje	prašytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prašytasis	prašytieji	prašytoji	prašytosios	-	-
kilm.	prašytojo	prašytųjų	prašytosios	prašytųjų	-	-
naud.	prašytajam	prašytiesiems	prašytajai	prašytosioms	-	-
gal.	prašytąjį	prašytuosius	prašytąją	prašytąsias	-	-
įnag.	prašytuoju	prašytaisiais	prašytąja	prašytosiomis	-	-
viet.	prašytajame	prašytuosiuose	prašytojoje	prašytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prašytas, mot. g. prašyta.

prašytu

1. tas, kurį prašė

Etimologija

<= prašyti, prašo, prašė

---