plosimu

Taip pat žr.: plosimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plosimas, mot. g. plosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plosimas	plosimi	plosima	plosimos	plosima	-
kilm.	plosimo	plosimų	plosimos	plosimų	-	-
naud.	plosimam	plosimiems	plosimai	plosimoms	-	-
gal.	plosimą	plosimus	plosimą	plosimas	-	-
įnag.	plosimu	plosimais	plosima	plosimomis	-	-
viet.	plosimame	plosimuose	plosimoje	plosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plosimasis	plosimieji	plosimoji	plosimosios	-	-
kilm.	plosimojo	plosimųjų	plosimosios	plosimųjų	-	-
naud.	plosimajam	plosimiesiems	plosimajai	plosimosioms	-	-
gal.	plosimąjį	plosimuosius	plosimąją	plosimąsias	-	-
įnag.	plosimuoju	plosimaisiais	plosimąja	plosimosiomis	-	-
viet.	plosimajame	plosimuosiuose	plosimojoje	plosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plosimas, mot. g. plosima.

plosimu

1. tas, kurį plos

Etimologija

<= ploti, ploja, plojo

---