plepančiu

Taip pat žr.: plepančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plepančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepantis, mot. g. plepanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepąs, plepantis	plepą, plepantys	plepanti	plepančios	-	plepą
kilm.	plepančio	plepančių	plepančios	plepančių	-	-
naud.	plepančiam	plepantiems, plepantiem	plepančiai	plepančioms, plepančiom	-	-
gal.	plepantį	plepančius	plepančią	plepančias	-	-
įnag.	plepančiu	plepančiais	plepančia	plepančiomis	-	-
viet.	plepančiame, plepančiam	plepančiuose, plepančiuos	plepančioje, plepančioj	plepančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepantysis	plepantieji	plepančioji	plepančiosios	-	-
kilm.	plepančiojo	plepančiųjų	plepančiosios	plepančiųjų	-	-
naud.	plepančiajam	plepantiesiems	plepančiajai	plepančiosioms	-	-
gal.	plepantįjį	plepančiuosius	plepančiąją	plepančiąsias	-	-
įnag.	plepančiuoju	plepančiaisiais	plepančiąja	plepančiosiomis	-	-
viet.	plepančiajame	plepančiuosiuose	plepančiojoje	plepančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepantis, mot. g. plepanti.

plepančiu

1. tas, kuris plepa

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---