plepamu

Taip pat žr.: plepamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plepamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepamas, mot. g. plepama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepamas	plepami	plepama	plepamos	plepama	-
kilm.	plepamo	plepamų	plepamos	plepamų	-	-
naud.	plepamam	plepamiems	plepamai	plepamoms	-	-
gal.	plepamą	plepamus	plepamą	plepamas	-	-
įnag.	plepamu	plepamais	plepama	plepamomis	-	-
viet.	plepamame	plepamuose	plepamoje	plepamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepamasis	plepamieji	plepamoji	plepamosios	-	-
kilm.	plepamojo	plepamųjų	plepamosios	plepamųjų	-	-
naud.	plepamajam	plepamiesiems	plepamajai	plepamosioms	-	-
gal.	plepamąjį	plepamuosius	plepamąją	plepamąsias	-	-
įnag.	plepamuoju	plepamaisiais	plepamąja	plepamosiomis	-	-
viet.	plepamajame	plepamuosiuose	plepamojoje	plepamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepamas, mot. g. plepama.

plepamu

1. tas, kurį plepa

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---