plepėtinu

Taip pat žr.: plepėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plepėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepėtinas, mot. g. plepėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtinas	plepėtini	plepėtina	plepėtinos	plepėtina	-
kilm.	plepėtino	plepėtinų	plepėtinos	plepėtinų	-	-
naud.	plepėtinam	plepėtiniems	plepėtinai	plepėtinoms	-	-
gal.	plepėtiną	plepėtinus	plepėtiną	plepėtinas	-	-
įnag.	plepėtinu	plepėtinais	plepėtina	plepėtinomis	-	-
viet.	plepėtiname	plepėtinuose	plepėtinoje	plepėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtinasis	plepėtinieji	plepėtinoji	plepėtinosios	-	-
kilm.	plepėtinojo	plepėtinųjų	plepėtinosios	plepėtinųjų	-	-
naud.	plepėtinajam	plepėtiniesiems	plepėtinajai	plepėtinosioms	-	-
gal.	plepėtinąjį	plepėtinuosius	plepėtinąją	plepėtinąsias	-	-
įnag.	plepėtinuoju	plepėtinaisiais	plepėtinąja	plepėtinosiomis	-	-
viet.	plepėtinajame	plepėtinuosiuose	plepėtinojoje	plepėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepėtinas, mot. g. plepėtina.

plepėtinu

1. tas, dėl kurio reikia plepėti

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---