plepėta

Taip pat žr.: plepėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plepėta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepėtas, mot. g. plepėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtas	plepėti	plepėta	plepėtos	plepėta	-
kilm.	plepėto	plepėtų	plepėtos	plepėtų	-	-
naud.	plepėtam	plepėtiems	plepėtai	plepėtoms	-	-
gal.	plepėtą	plepėtus	plepėtą	plepėtas	-	-
įnag.	plepėtu	plepėtais	plepėta	plepėtomis	-	-
viet.	plepėtame	plepėtuose	plepėtoje	plepėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėtasis	plepėtieji	plepėtoji	plepėtosios	-	-
kilm.	plepėtojo	plepėtųjų	plepėtosios	plepėtųjų	-	-
naud.	plepėtajam	plepėtiesiems	plepėtajai	plepėtosioms	-	-
gal.	plepėtąjį	plepėtuosius	plepėtąją	plepėtąsias	-	-
įnag.	plepėtuoju	plepėtaisiais	plepėtąja	plepėtosiomis	-	-
viet.	plepėtajame	plepėtuosiuose	plepėtojoje	plepėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepėtas.
• Skiemenys: ple-pė-ta

plepėta

1. ta, kurią plepėjo

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---