plepėsimu

Taip pat žr.: plepėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plepėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepėsimas, mot. g. plepėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėsimas	plepėsimi	plepėsima	plepėsimos	plepėsima	-
kilm.	plepėsimo	plepėsimų	plepėsimos	plepėsimų	-	-
naud.	plepėsimam	plepėsimiems	plepėsimai	plepėsimoms	-	-
gal.	plepėsimą	plepėsimus	plepėsimą	plepėsimas	-	-
įnag.	plepėsimu	plepėsimais	plepėsima	plepėsimomis	-	-
viet.	plepėsimame	plepėsimuose	plepėsimoje	plepėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėsimasis	plepėsimieji	plepėsimoji	plepėsimosios	-	-
kilm.	plepėsimojo	plepėsimųjų	plepėsimosios	plepėsimųjų	-	-
naud.	plepėsimajam	plepėsimiesiems	plepėsimajai	plepėsimosioms	-	-
gal.	plepėsimąjį	plepėsimuosius	plepėsimąją	plepėsimąsias	-	-
įnag.	plepėsimuoju	plepėsimaisiais	plepėsimąja	plepėsimosiomis	-	-
viet.	plepėsimajame	plepėsimuosiuose	plepėsimojoje	plepėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepėsimas, mot. g. plepėsima.

plepėsimu

1. tas, kurį plepės

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---