platintinu

Taip pat žr.: platintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

platintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. platintinas, mot. g. platintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platintinas	platintini	platintina	platintinos	platintina	-
kilm.	platintino	platintinų	platintinos	platintinų	-	-
naud.	platintinam	platintiniems	platintinai	platintinoms	-	-
gal.	platintiną	platintinus	platintiną	platintinas	-	-
įnag.	platintinu	platintinais	platintina	platintinomis	-	-
viet.	platintiname	platintinuose	platintinoje	platintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platintinasis	platintinieji	platintinoji	platintinosios	-	-
kilm.	platintinojo	platintinųjų	platintinosios	platintinųjų	-	-
naud.	platintinajam	platintiniesiems	platintinajai	platintinosioms	-	-
gal.	platintinąjį	platintinuosius	platintinąją	platintinąsias	-	-
įnag.	platintinuoju	platintinaisiais	platintinąja	platintinosiomis	-	-
viet.	platintinajame	platintinuosiuose	platintinojoje	platintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. platintinas, mot. g. platintina.

platintinu

1. tas, dėl kurio reikia platinti

Etimologija

<= platinti, platina, platino

---