platinta

Taip pat žr.: platintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

platinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. platintas, mot. g. platinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platintas	platinti	platinta	platintos	platinta	-
kilm.	platinto	platintų	platintos	platintų	-	-
naud.	platintam	platintiems	platintai	platintoms	-	-
gal.	platintą	platintus	platintą	platintas	-	-
įnag.	platintu	platintais	platinta	platintomis	-	-
viet.	platintame	platintuose	platintoje	platintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platintasis	platintieji	platintoji	platintosios	-	-
kilm.	platintojo	platintųjų	platintosios	platintųjų	-	-
naud.	platintajam	platintiesiems	platintajai	platintosioms	-	-
gal.	platintąjį	platintuosius	platintąją	platintąsias	-	-
įnag.	platintuoju	platintaisiais	platintąja	platintosiomis	-	-
viet.	platintajame	platintuosiuose	platintojoje	platintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. platintas.
• Skiemenys: pla-tin-ta

platinta

1. ta, kurią platino

Etimologija

<= platinti, platina, platino

---