pjarkus
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Griaudėjantis perkūnas |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['pjár.kus]
Daiktavardis[taisyti]
| Žodžio „pjarkus“ linksniavimas (3-ioji (us) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | pjarkus | pjarkūs | |
| K. | pjarkus | pjarkun̄ | |
| N. | pjarku | pjarkums | |
| G. | pjarkun̄ | pjarkun̄s | |
| Įn. | pjarku | pjarkuis | |
| Vt. | Vi. | pjarkui | pjarkusu |
| Kr. | pjarkun | pjarkusna | |
| Gr. | pjarkupi | pjarkuspi | |
| Ar. | pjarkup | pjarkump | |
| Š. | pjarku! | pjarkūs! | |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]
Etimologija[taisyti]
Iš baltų-slavų prokalbės *Perkūnas, iš indoeuropiečių prokalbės *perkʷunos, iš *pérkʷus („ąžuolas“). Giminiškas prūsų k. Perkuns, lietuvių k. Perkūnas, latvių k. Pērkons.