pildytu

Taip pat žr.: pildytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pildytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pildytas, mot. g. pildyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildytas	pildyti	pildyta	pildytos	pildyta	-
kilm.	pildyto	pildytų	pildytos	pildytų	-	-
naud.	pildytam	pildytiems	pildytai	pildytoms	-	-
gal.	pildytą	pildytus	pildytą	pildytas	-	-
įnag.	pildytu	pildytais	pildyta	pildytomis	-	-
viet.	pildytame	pildytuose	pildytoje	pildytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildytasis	pildytieji	pildytoji	pildytosios	-	-
kilm.	pildytojo	pildytųjų	pildytosios	pildytųjų	-	-
naud.	pildytajam	pildytiesiems	pildytajai	pildytosioms	-	-
gal.	pildytąjį	pildytuosius	pildytąją	pildytąsias	-	-
įnag.	pildytuoju	pildytaisiais	pildytąja	pildytosiomis	-	-
viet.	pildytajame	pildytuosiuose	pildytojoje	pildytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pildytas, mot. g. pildyta.

pildytu

1. tas, kurį pildė

Etimologija

<= pildyti, pildo, pildė

---