pildytinu

Taip pat žr.: pildytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pildytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pildytinas, mot. g. pildytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildytinas	pildytini	pildytina	pildytinos	pildytina	-
kilm.	pildytino	pildytinų	pildytinos	pildytinų	-	-
naud.	pildytinam	pildytiniems	pildytinai	pildytinoms	-	-
gal.	pildytiną	pildytinus	pildytiną	pildytinas	-	-
įnag.	pildytinu	pildytinais	pildytina	pildytinomis	-	-
viet.	pildytiname	pildytinuose	pildytinoje	pildytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildytinasis	pildytinieji	pildytinoji	pildytinosios	-	-
kilm.	pildytinojo	pildytinųjų	pildytinosios	pildytinųjų	-	-
naud.	pildytinajam	pildytiniesiems	pildytinajai	pildytinosioms	-	-
gal.	pildytinąjį	pildytinuosius	pildytinąją	pildytinąsias	-	-
įnag.	pildytinuoju	pildytinaisiais	pildytinąja	pildytinosiomis	-	-
viet.	pildytinajame	pildytinuosiuose	pildytinojoje	pildytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pildytinas, mot. g. pildytina.

pildytinu

1. tas, dėl kurio reikia pildyti

Etimologija

<= pildyti, pildo, pildė

---