pildančiu

Taip pat žr.: pildančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pildančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pildantis, mot. g. pildanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildąs, pildantis	pildą, pildantys	pildanti	pildančios	-	pildą
kilm.	pildančio	pildančių	pildančios	pildančių	-	-
naud.	pildančiam	pildantiems, pildantiem	pildančiai	pildančioms, pildančiom	-	-
gal.	pildantį	pildančius	pildančią	pildančias	-	-
įnag.	pildančiu	pildančiais	pildančia	pildančiomis	-	-
viet.	pildančiame, pildančiam	pildančiuose, pildančiuos	pildančioje, pildančioj	pildančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildantysis	pildantieji	pildančioji	pildančiosios	-	-
kilm.	pildančiojo	pildančiųjų	pildančiosios	pildančiųjų	-	-
naud.	pildančiajam	pildantiesiems	pildančiajai	pildančiosioms	-	-
gal.	pildantįjį	pildančiuosius	pildančiąją	pildančiąsias	-	-
įnag.	pildančiuoju	pildančiaisiais	pildančiąja	pildančiosiomis	-	-
viet.	pildančiajame	pildančiuosiuose	pildančiojoje	pildančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pildantis, mot. g. pildanti.

pildančiu

1. tas, kuris pildo

Etimologija

<= pildyti, pildo, pildė

---