pildęs

Taip pat žr.: pildės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pildęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pildęs, mot. g. pildžiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildęs	pildę	pildžiusi, pildžius	pildžiusios	-	pildę
kilm.	pildžiusio	pildžiusių	pildžiusios	pildžiusių	-	-
naud.	pildžiusiam	pildžiusiems	pildžiusiai	pildžiusioms	-	-
gal.	pildžiusį	pildžiusius	pildžiusią	pildžiusias	-	-
įnag.	pildžiusiu	pildžiusiais	pildžiusia	pildžiusiomis	-	-
viet.	pildžiusiame	pildžiusiuose	pildžiusioje	pildžiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildžiusysis	pildžiusieji	pildžiusioji	pildžiusiosios	-	-
kilm.	pildžiusiojo	pildžiusiųjų	pildžiusiosios	pildžiusiųjų	-	-
naud.	pildžiusiajam	pildžiusiesiems	pildžiusiajai	pildžiusiosioms	-	-
gal.	pildžiusįjį	pildžiusiuosius	pildžiusiąją	pildžiusiąsias	-	-
įnag.	pildžiusiuoju	pildžiusiaisiais	pildžiusiąja	pildžiusiosiomis	-	-
viet.	pildžiusiajame	pildžiusiuosiuose	pildžiusiojoje	pildžiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pildžiusi.
• Skiemenys: pil-dęs

pildęs

1. tas, kuris pildė

Etimologija

<= pildyti, pildo, pildė

---