pervaišinusiu

Taip pat žr.: pervaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišinęs, mot. g. pervaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinęs	pervaišinę	pervaišinusi, pervaišinus	pervaišinusios	-	pervaišinę
kilm.	pervaišinusio	pervaišinusių	pervaišinusios	pervaišinusių	-	-
naud.	pervaišinusiam	pervaišinusiems	pervaišinusiai	pervaišinusioms	-	-
gal.	pervaišinusį	pervaišinusius	pervaišinusią	pervaišinusias	-	-
įnag.	pervaišinusiu	pervaišinusiais	pervaišinusia	pervaišinusiomis	-	-
viet.	pervaišinusiame	pervaišinusiuose	pervaišinusioje	pervaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinusysis	pervaišinusieji	pervaišinusioji	pervaišinusiosios	-	-
kilm.	pervaišinusiojo	pervaišinusiųjų	pervaišinusiosios	pervaišinusiųjų	-	-
naud.	pervaišinusiajam	pervaišinusiesiems	pervaišinusiajai	pervaišinusiosioms	-	-
gal.	pervaišinusįjį	pervaišinusiuosius	pervaišinusiąją	pervaišinusiąsias	-	-
įnag.	pervaišinusiuoju	pervaišinusiaisiais	pervaišinusiąja	pervaišinusiosiomis	-	-
viet.	pervaišinusiajame	pervaišinusiuosiuose	pervaišinusiojoje	pervaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišinęs, mot. g. pervaišinusi.

pervaišinusiu

1. tas, kuris pervaišino

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---