pervaišintu

Taip pat žr.: pervaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišintas, mot. g. pervaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintas	pervaišinti	pervaišinta	pervaišintos	pervaišinta	-
kilm.	pervaišinto	pervaišintų	pervaišintos	pervaišintų	-	-
naud.	pervaišintam	pervaišintiems	pervaišintai	pervaišintoms	-	-
gal.	pervaišintą	pervaišintus	pervaišintą	pervaišintas	-	-
įnag.	pervaišintu	pervaišintais	pervaišinta	pervaišintomis	-	-
viet.	pervaišintame	pervaišintuose	pervaišintoje	pervaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintasis	pervaišintieji	pervaišintoji	pervaišintosios	-	-
kilm.	pervaišintojo	pervaišintųjų	pervaišintosios	pervaišintųjų	-	-
naud.	pervaišintajam	pervaišintiesiems	pervaišintajai	pervaišintosioms	-	-
gal.	pervaišintąjį	pervaišintuosius	pervaišintąją	pervaišintąsias	-	-
įnag.	pervaišintuoju	pervaišintaisiais	pervaišintąja	pervaišintosiomis	-	-
viet.	pervaišintajame	pervaišintuosiuose	pervaišintojoje	pervaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišintas, mot. g. pervaišinta.

pervaišintu

1. tas, kurį pervaišino

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---