pervaišindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišindavęs, mot. g. pervaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišindavęs	pervaišindavę	pervaišindavusi, pervaišindavus	pervaišindavusios	-	pervaišindavę
kilm.	pervaišindavusio	pervaišindavusių	pervaišindavusios	pervaišindavusių	-	-
naud.	pervaišindavusiam	pervaišindavusiems	pervaišindavusiai	pervaišindavusioms	-	-
gal.	pervaišindavusį	pervaišindavusius	pervaišindavusią	pervaišindavusias	-	-
įnag.	pervaišindavusiu	pervaišindavusiais	pervaišindavusia	pervaišindavusiomis	-	-
viet.	pervaišindavusiame	pervaišindavusiuose	pervaišindavusioje	pervaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišindavusysis	pervaišindavusieji	pervaišindavusioji	pervaišindavusiosios	-	-
kilm.	pervaišindavusiojo	pervaišindavusiųjų	pervaišindavusiosios	pervaišindavusiųjų	-	-
naud.	pervaišindavusiajam	pervaišindavusiesiems	pervaišindavusiajai	pervaišindavusiosioms	-	-
gal.	pervaišindavusįjį	pervaišindavusiuosius	pervaišindavusiąją	pervaišindavusiąsias	-	-
įnag.	pervaišindavusiuoju	pervaišindavusiaisiais	pervaišindavusiąja	pervaišindavusiosiomis	-	-
viet.	pervaišindavusiajame	pervaišindavusiuosiuose	pervaišindavusiojoje	pervaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišindavęs, mot. g. pervaišindavusi.

pervaišindavę

1. tas, kuris pervaišindavo

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---