pervaišinamu

Taip pat žr.: pervaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišinamas, mot. g. pervaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinamas	pervaišinami	pervaišinama	pervaišinamos	pervaišinama	-
kilm.	pervaišinamo	pervaišinamų	pervaišinamos	pervaišinamų	-	-
naud.	pervaišinamam	pervaišinamiems	pervaišinamai	pervaišinamoms	-	-
gal.	pervaišinamą	pervaišinamus	pervaišinamą	pervaišinamas	-	-
įnag.	pervaišinamu	pervaišinamais	pervaišinama	pervaišinamomis	-	-
viet.	pervaišinamame	pervaišinamuose	pervaišinamoje	pervaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinamasis	pervaišinamieji	pervaišinamoji	pervaišinamosios	-	-
kilm.	pervaišinamojo	pervaišinamųjų	pervaišinamosios	pervaišinamųjų	-	-
naud.	pervaišinamajam	pervaišinamiesiems	pervaišinamajai	pervaišinamosioms	-	-
gal.	pervaišinamąjį	pervaišinamuosius	pervaišinamąją	pervaišinamąsias	-	-
įnag.	pervaišinamuoju	pervaišinamaisiais	pervaišinamąja	pervaišinamosiomis	-	-
viet.	pervaišinamajame	pervaišinamuosiuose	pervaišinamojoje	pervaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišinamas, mot. g. pervaišinama.

pervaišinamu

1. tas, kurį pervaišina

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---