persivaišintu

Taip pat žr.: persivaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivaišintas, mot. g. persivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintas	persivaišinti	persivaišinta	persivaišintos	persivaišinta	-
kilm.	persivaišinto	persivaišintų	persivaišintos	persivaišintų	-	-
naud.	persivaišintam	persivaišintiems	persivaišintai	persivaišintoms	-	-
gal.	persivaišintą	persivaišintus	persivaišintą	persivaišintas	-	-
įnag.	persivaišintu	persivaišintais	persivaišinta	persivaišintomis	-	-
viet.	persivaišintame	persivaišintuose	persivaišintoje	persivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintasis	persivaišintieji	persivaišintoji	persivaišintosios	-	-
kilm.	persivaišintojo	persivaišintųjų	persivaišintosios	persivaišintųjų	-	-
naud.	persivaišintajam	persivaišintiesiems	persivaišintajai	persivaišintosioms	-	-
gal.	persivaišintąjį	persivaišintuosius	persivaišintąją	persivaišintąsias	-	-
įnag.	persivaišintuoju	persivaišintaisiais	persivaišintąja	persivaišintosiomis	-	-
viet.	persivaišintajame	persivaišintuosiuose	persivaišintojoje	persivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivaišintas, mot. g. persivaišinta.

persivaišintu

1. tas, kurį persivaišino

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---