persivaišinančiu

Taip pat žr.: persivaišinančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivaišinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivaišinantis, mot. g. persivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinąs, persivaišinantis	persivaišiną, persivaišinantys	persivaišinanti	persivaišinančios	-	persivaišiną
kilm.	persivaišinančio	persivaišinančių	persivaišinančios	persivaišinančių	-	-
naud.	persivaišinančiam	persivaišinantiems, persivaišinantiem	persivaišinančiai	persivaišinančioms, persivaišinančiom	-	-
gal.	persivaišinantį	persivaišinančius	persivaišinančią	persivaišinančias	-	-
įnag.	persivaišinančiu	persivaišinančiais	persivaišinančia	persivaišinančiomis	-	-
viet.	persivaišinančiame, persivaišinančiam	persivaišinančiuose, persivaišinančiuos	persivaišinančioje, persivaišinančioj	persivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinantysis	persivaišinantieji	persivaišinančioji	persivaišinančiosios	-	-
kilm.	persivaišinančiojo	persivaišinančiųjų	persivaišinančiosios	persivaišinančiųjų	-	-
naud.	persivaišinančiajam	persivaišinantiesiems	persivaišinančiajai	persivaišinančiosioms	-	-
gal.	persivaišinantįjį	persivaišinančiuosius	persivaišinančiąją	persivaišinančiąsias	-	-
įnag.	persivaišinančiuoju	persivaišinančiaisiais	persivaišinančiąja	persivaišinančiosiomis	-	-
viet.	persivaišinančiajame	persivaišinančiuosiuose	persivaišinančiojoje	persivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivaišinantis, mot. g. persivaišinanti.

persivaišinančiu

1. tas, kuris persivaišina

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---