persivaišinamu

Taip pat žr.: persivaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivaišinamas, mot. g. persivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinamas	persivaišinami	persivaišinama	persivaišinamos	persivaišinama	-
kilm.	persivaišinamo	persivaišinamų	persivaišinamos	persivaišinamų	-	-
naud.	persivaišinamam	persivaišinamiems	persivaišinamai	persivaišinamoms	-	-
gal.	persivaišinamą	persivaišinamus	persivaišinamą	persivaišinamas	-	-
įnag.	persivaišinamu	persivaišinamais	persivaišinama	persivaišinamomis	-	-
viet.	persivaišinamame	persivaišinamuose	persivaišinamoje	persivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinamasis	persivaišinamieji	persivaišinamoji	persivaišinamosios	-	-
kilm.	persivaišinamojo	persivaišinamųjų	persivaišinamosios	persivaišinamųjų	-	-
naud.	persivaišinamajam	persivaišinamiesiems	persivaišinamajai	persivaišinamosioms	-	-
gal.	persivaišinamąjį	persivaišinamuosius	persivaišinamąją	persivaišinamąsias	-	-
įnag.	persivaišinamuoju	persivaišinamaisiais	persivaišinamąja	persivaišinamosiomis	-	-
viet.	persivaišinamajame	persivaišinamuosiuose	persivaišinamojoje	persivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivaišinamas, mot. g. persivaišinama.

persivaišinamu

1. tas, kurį persivaišina

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---