persitikinančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persitikinančioj (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persitikinantis, mot. g. persitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persitikinąs, persitikinantis	persitikiną, persitikinantys	persitikinanti	persitikinančios	-	persitikiną
kilm.	persitikinančio	persitikinančių	persitikinančios	persitikinančių	-	-
naud.	persitikinančiam	persitikinantiems, persitikinantiem	persitikinančiai	persitikinančioms, persitikinančiom	-	-
gal.	persitikinantį	persitikinančius	persitikinančią	persitikinančias	-	-
įnag.	persitikinančiu	persitikinančiais	persitikinančia	persitikinančiomis	-	-
viet.	persitikinančiame, persitikinančiam	persitikinančiuose, persitikinančiuos	persitikinančioje, persitikinančioj	persitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persitikinantysis	persitikinantieji	persitikinančioji	persitikinančiosios	-	-
kilm.	persitikinančiojo	persitikinančiųjų	persitikinančiosios	persitikinančiųjų	-	-
naud.	persitikinančiajam	persitikinantiesiems	persitikinančiajai	persitikinančiosioms	-	-
gal.	persitikinantįjį	persitikinančiuosius	persitikinančiąją	persitikinančiąsias	-	-
įnag.	persitikinančiuoju	persitikinančiaisiais	persitikinančiąja	persitikinančiosiomis	-	-
viet.	persitikinančiajame	persitikinančiuosiuose	persitikinančiojoje	persitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persitikinantis, mot. g. persitikinanti.
• Skiemenys: per-si-ti-ki-nan-čioj

persitikinančioj

1. ta, kuri persitikina

Etimologija

<= persitikinti, persitikina, persitikino <= per- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---