persimąsčiusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persimąsčiusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persimąstęs, mot. g. persimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persimąstęs	persimąstę	persimąsčiusi, persimąsčius	persimąsčiusios	-	persimąstę
kilm.	persimąsčiusio	persimąsčiusių	persimąsčiusios	persimąsčiusių	-	-
naud.	persimąsčiusiam	persimąsčiusiems	persimąsčiusiai	persimąsčiusioms	-	-
gal.	persimąsčiusį	persimąsčiusius	persimąsčiusią	persimąsčiusias	-	-
įnag.	persimąsčiusiu	persimąsčiusiais	persimąsčiusia	persimąsčiusiomis	-	-
viet.	persimąsčiusiame	persimąsčiusiuose	persimąsčiusioje	persimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persimąsčiusysis	persimąsčiusieji	persimąsčiusioji	persimąsčiusiosios	-	-
kilm.	persimąsčiusiojo	persimąsčiusiųjų	persimąsčiusiosios	persimąsčiusiųjų	-	-
naud.	persimąsčiusiajam	persimąsčiusiesiems	persimąsčiusiajai	persimąsčiusiosioms	-	-
gal.	persimąsčiusįjį	persimąsčiusiuosius	persimąsčiusiąją	persimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	persimąsčiusiuoju	persimąsčiusiaisiais	persimąsčiusiąja	persimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	persimąsčiusiajame	persimąsčiusiuosiuose	persimąsčiusiojoje	persimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persimąstęs, mot. g. persimąsčiusi.
• Skiemenys: per-si-mąs-čiu-sių-jų

persimąsčiusiųjų

1. tas, kuris persimąstė

Etimologija

<= persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---