persigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persigertas, mot. g. persigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persigertas	persigerti	persigerta	persigertos	persigerta	-
kilm.	persigerto	persigertų	persigertos	persigertų	-	-
naud.	persigertam	persigertiems	persigertai	persigertoms	-	-
gal.	persigertą	persigertus	persigertą	persigertas	-	-
įnag.	persigertu	persigertais	persigerta	persigertomis	-	-
viet.	persigertame	persigertuose	persigertoje	persigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persigertasis	persigertieji	persigertoji	persigertosios	-	-
kilm.	persigertojo	persigertųjų	persigertosios	persigertųjų	-	-
naud.	persigertajam	persigertiesiems	persigertajai	persigertosioms	-	-
gal.	persigertąjį	persigertuosius	persigertąją	persigertąsias	-	-
įnag.	persigertuoju	persigertaisiais	persigertąja	persigertosiomis	-	-
viet.	persigertajame	persigertuosiuose	persigertojoje	persigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persigertas, mot. g. persigerta.
• Skiemenys: per-si-ger-tu

persigertu

1. tas, kurį persigėrė

Etimologija

<= persigerti, persigeria, persigėrė <= per- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---