permokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

permokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: permokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėtojas	permokėtojai
kilm.	permokėtojo	permokėtojų
naud.	permokėtojui	permokėtojams
gal.	permokėtoją	permokėtojus
įnag.	permokėtoju	permokėtojais
viet.	permokėtojuje	permokėtojuose
šauksm.	permokėtojau	permokėtojai

• Skiemenys: per-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. permokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. permokėtoja.

permokėtojau

1. tas, kuris permoka

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---