permokėsimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permokėsimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permokėsimas, mot. g. permokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėsimas	permokėsimi	permokėsima	permokėsimos	permokėsima	-
kilm.	permokėsimo	permokėsimų	permokėsimos	permokėsimų	-	-
naud.	permokėsimam	permokėsimiems	permokėsimai	permokėsimoms	-	-
gal.	permokėsimą	permokėsimus	permokėsimą	permokėsimas	-	-
įnag.	permokėsimu	permokėsimais	permokėsima	permokėsimomis	-	-
viet.	permokėsimame	permokėsimuose	permokėsimoje	permokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėsimasis	permokėsimieji	permokėsimoji	permokėsimosios	-	-
kilm.	permokėsimojo	permokėsimųjų	permokėsimosios	permokėsimųjų	-	-
naud.	permokėsimajam	permokėsimiesiems	permokėsimajai	permokėsimosioms	-	-
gal.	permokėsimąjį	permokėsimuosius	permokėsimąją	permokėsimąsias	-	-
įnag.	permokėsimuoju	permokėsimaisiais	permokėsimąja	permokėsimosiomis	-	-
viet.	permokėsimajame	permokėsimuosiuose	permokėsimojoje	permokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permokėsimas, mot. g. permokėsima.
• Skiemenys: per-mo-kė-si-mam

permokėsimam

1. tas, kurį permokės

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---