permokėdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permokėdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permokėdavęs, mot. g. permokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėdavęs	permokėdavę	permokėdavusi, permokėdavus	permokėdavusios	-	permokėdavę
kilm.	permokėdavusio	permokėdavusių	permokėdavusios	permokėdavusių	-	-
naud.	permokėdavusiam	permokėdavusiems	permokėdavusiai	permokėdavusioms	-	-
gal.	permokėdavusį	permokėdavusius	permokėdavusią	permokėdavusias	-	-
įnag.	permokėdavusiu	permokėdavusiais	permokėdavusia	permokėdavusiomis	-	-
viet.	permokėdavusiame	permokėdavusiuose	permokėdavusioje	permokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėdavusysis	permokėdavusieji	permokėdavusioji	permokėdavusiosios	-	-
kilm.	permokėdavusiojo	permokėdavusiųjų	permokėdavusiosios	permokėdavusiųjų	-	-
naud.	permokėdavusiajam	permokėdavusiesiems	permokėdavusiajai	permokėdavusiosioms	-	-
gal.	permokėdavusįjį	permokėdavusiuosius	permokėdavusiąją	permokėdavusiąsias	-	-
įnag.	permokėdavusiuoju	permokėdavusiaisiais	permokėdavusiąja	permokėdavusiosiomis	-	-
viet.	permokėdavusiajame	permokėdavusiuosiuose	permokėdavusiojoje	permokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permokėdavęs, mot. g. permokėdavusi.
• Skiemenys: per-mo-kė-da-vę

permokėdavę

1. tas, kuris permokėdavo

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---