permąstytinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permąstytinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permąstytinas, mot. g. permąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstytinas	permąstytini	permąstytina	permąstytinos	permąstytina	-
kilm.	permąstytino	permąstytinų	permąstytinos	permąstytinų	-	-
naud.	permąstytinam	permąstytiniems	permąstytinai	permąstytinoms	-	-
gal.	permąstytiną	permąstytinus	permąstytiną	permąstytinas	-	-
įnag.	permąstytinu	permąstytinais	permąstytina	permąstytinomis	-	-
viet.	permąstytiname	permąstytinuose	permąstytinoje	permąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstytinasis	permąstytinieji	permąstytinoji	permąstytinosios	-	-
kilm.	permąstytinojo	permąstytinųjų	permąstytinosios	permąstytinųjų	-	-
naud.	permąstytinajam	permąstytiniesiems	permąstytinajai	permąstytinosioms	-	-
gal.	permąstytinąjį	permąstytinuosius	permąstytinąją	permąstytinąsias	-	-
įnag.	permąstytinuoju	permąstytinaisiais	permąstytinąja	permąstytinosiomis	-	-
viet.	permąstytinajame	permąstytinuosiuose	permąstytinojoje	permąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permąstytinas, mot. g. permąstytina.
• Skiemenys: per-mąs-ty-ti-nuo-ju

permąstytinuoju

1. tas, dėl kurio reikia permąstyti

Etimologija

<= permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---