permąstomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permąstomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permąstomas, mot. g. permąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstomas	permąstomi	permąstoma	permąstomos	permąstoma	-
kilm.	permąstomo	permąstomų	permąstomos	permąstomų	-	-
naud.	permąstomam	permąstomiems	permąstomai	permąstomoms	-	-
gal.	permąstomą	permąstomus	permąstomą	permąstomas	-	-
įnag.	permąstomu	permąstomais	permąstoma	permąstomomis	-	-
viet.	permąstomame	permąstomuose	permąstomoje	permąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstomasis	permąstomieji	permąstomoji	permąstomosios	-	-
kilm.	permąstomojo	permąstomųjų	permąstomosios	permąstomųjų	-	-
naud.	permąstomajam	permąstomiesiems	permąstomajai	permąstomosioms	-	-
gal.	permąstomąjį	permąstomuosius	permąstomąją	permąstomąsias	-	-
įnag.	permąstomuoju	permąstomaisiais	permąstomąja	permąstomosiomis	-	-
viet.	permąstomajame	permąstomuosiuose	permąstomojoje	permąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permąstomas, mot. g. permąstoma.
• Skiemenys: per-mąs-to-mu

permąstomu

1. tas, kurį permąsto

Etimologija

<= permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---