permąstančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permąstančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permąstantis, mot. g. permąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstąs, permąstantis	permąstą, permąstantys	permąstanti	permąstančios	-	permąstą
kilm.	permąstančio	permąstančių	permąstančios	permąstančių	-	-
naud.	permąstančiam	permąstantiems, permąstantiem	permąstančiai	permąstančioms, permąstančiom	-	-
gal.	permąstantį	permąstančius	permąstančią	permąstančias	-	-
įnag.	permąstančiu	permąstančiais	permąstančia	permąstančiomis	-	-
viet.	permąstančiame, permąstančiam	permąstančiuose, permąstančiuos	permąstančioje, permąstančioj	permąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstantysis	permąstantieji	permąstančioji	permąstančiosios	-	-
kilm.	permąstančiojo	permąstančiųjų	permąstančiosios	permąstančiųjų	-	-
naud.	permąstančiajam	permąstantiesiems	permąstančiajai	permąstančiosioms	-	-
gal.	permąstantįjį	permąstančiuosius	permąstančiąją	permąstančiąsias	-	-
įnag.	permąstančiuoju	permąstančiaisiais	permąstančiąja	permąstančiosiomis	-	-
viet.	permąstančiajame	permąstančiuosiuose	permąstančiojoje	permąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permąstantis, mot. g. permąstanti.
• Skiemenys: per-mąs-tan-čia-jam

permąstančiajam

1. tas, kuris permąsto

Etimologija

<= permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---