permąsčiusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permąsčiusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permąstęs, mot. g. permąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstęs	permąstę	permąsčiusi, permąsčius	permąsčiusios	-	permąstę
kilm.	permąsčiusio	permąsčiusių	permąsčiusios	permąsčiusių	-	-
naud.	permąsčiusiam	permąsčiusiems	permąsčiusiai	permąsčiusioms	-	-
gal.	permąsčiusį	permąsčiusius	permąsčiusią	permąsčiusias	-	-
įnag.	permąsčiusiu	permąsčiusiais	permąsčiusia	permąsčiusiomis	-	-
viet.	permąsčiusiame	permąsčiusiuose	permąsčiusioje	permąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąsčiusysis	permąsčiusieji	permąsčiusioji	permąsčiusiosios	-	-
kilm.	permąsčiusiojo	permąsčiusiųjų	permąsčiusiosios	permąsčiusiųjų	-	-
naud.	permąsčiusiajam	permąsčiusiesiems	permąsčiusiajai	permąsčiusiosioms	-	-
gal.	permąsčiusįjį	permąsčiusiuosius	permąsčiusiąją	permąsčiusiąsias	-	-
įnag.	permąsčiusiuoju	permąsčiusiaisiais	permąsčiusiąja	permąsčiusiosiomis	-	-
viet.	permąsčiusiajame	permąsčiusiuosiuose	permąsčiusiojoje	permąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permąstęs, mot. g. permąsčiusi.
• Skiemenys: per-mąs-čiu-sių-jų

permąsčiusiųjų

1. tas, kuris permąstė

Etimologija

<= permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---