perginčytuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

perginčytuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. perginčytas, mot. g. perginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčytas	perginčyti	perginčyta	perginčytos	perginčyta	-
kilm.	perginčyto	perginčytų	perginčytos	perginčytų	-	-
naud.	perginčytam	perginčytiems	perginčytai	perginčytoms	-	-
gal.	perginčytą	perginčytus	perginčytą	perginčytas	-	-
įnag.	perginčytu	perginčytais	perginčyta	perginčytomis	-	-
viet.	perginčytame	perginčytuose	perginčytoje	perginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčytasis	perginčytieji	perginčytoji	perginčytosios	-	-
kilm.	perginčytojo	perginčytųjų	perginčytosios	perginčytųjų	-	-
naud.	perginčytajam	perginčytiesiems	perginčytajai	perginčytosioms	-	-
gal.	perginčytąjį	perginčytuosius	perginčytąją	perginčytąsias	-	-
įnag.	perginčytuoju	perginčytaisiais	perginčytąja	perginčytosiomis	-	-
viet.	perginčytajame	perginčytuosiuose	perginčytojoje	perginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. perginčytas, mot. g. perginčyta.
• Skiemenys: per-gin-čy-tuo-ju

perginčytuoju

1. tas, kurį perginčijo

Etimologija

<= perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---