perginčijamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

perginčijamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. perginčijamas, mot. g. perginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčijamas	perginčijami	perginčijama	perginčijamos	perginčijama	-
kilm.	perginčijamo	perginčijamų	perginčijamos	perginčijamų	-	-
naud.	perginčijamam	perginčijamiems	perginčijamai	perginčijamoms	-	-
gal.	perginčijamą	perginčijamus	perginčijamą	perginčijamas	-	-
įnag.	perginčijamu	perginčijamais	perginčijama	perginčijamomis	-	-
viet.	perginčijamame	perginčijamuose	perginčijamoje	perginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčijamasis	perginčijamieji	perginčijamoji	perginčijamosios	-	-
kilm.	perginčijamojo	perginčijamųjų	perginčijamosios	perginčijamųjų	-	-
naud.	perginčijamajam	perginčijamiesiems	perginčijamajai	perginčijamosioms	-	-
gal.	perginčijamąjį	perginčijamuosius	perginčijamąją	perginčijamąsias	-	-
įnag.	perginčijamuoju	perginčijamaisiais	perginčijamąja	perginčijamosiomis	-	-
viet.	perginčijamajame	perginčijamuosiuose	perginčijamojoje	perginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. perginčijamas, mot. g. perginčijama.
• Skiemenys: per-gin-či-ja-mų-jų

perginčijamųjų

1. tas, kurį perginčija

Etimologija

<= perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---