perginčiję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

perginčiję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. perginčijęs, mot. g. perginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčijęs	perginčiję	perginčijusi, perginčijus	perginčijusios	-	perginčiję
kilm.	perginčijusio	perginčijusių	perginčijusios	perginčijusių	-	-
naud.	perginčijusiam	perginčijusiems	perginčijusiai	perginčijusioms	-	-
gal.	perginčijusį	perginčijusius	perginčijusią	perginčijusias	-	-
įnag.	perginčijusiu	perginčijusiais	perginčijusia	perginčijusiomis	-	-
viet.	perginčijusiame	perginčijusiuose	perginčijusioje	perginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčijusysis	perginčijusieji	perginčijusioji	perginčijusiosios	-	-
kilm.	perginčijusiojo	perginčijusiųjų	perginčijusiosios	perginčijusiųjų	-	-
naud.	perginčijusiajam	perginčijusiesiems	perginčijusiajai	perginčijusiosioms	-	-
gal.	perginčijusįjį	perginčijusiuosius	perginčijusiąją	perginčijusiąsias	-	-
įnag.	perginčijusiuoju	perginčijusiaisiais	perginčijusiąja	perginčijusiosiomis	-	-
viet.	perginčijusiajame	perginčijusiuosiuose	perginčijusiojoje	perginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. perginčijęs, mot. g. perginčijusi.
• Skiemenys: per-gin-či-ję

perginčiję

1. tas, kuris perginčijo

Etimologija

<= perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---