pergalvotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergalvotinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergalvotinas, mot. g. pergalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvotinas	pergalvotini	pergalvotina	pergalvotinos	pergalvotina	-
kilm.	pergalvotino	pergalvotinų	pergalvotinos	pergalvotinų	-	-
naud.	pergalvotinam	pergalvotiniems	pergalvotinai	pergalvotinoms	-	-
gal.	pergalvotiną	pergalvotinus	pergalvotiną	pergalvotinas	-	-
įnag.	pergalvotinu	pergalvotinais	pergalvotina	pergalvotinomis	-	-
viet.	pergalvotiname	pergalvotinuose	pergalvotinoje	pergalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvotinasis	pergalvotinieji	pergalvotinoji	pergalvotinosios	-	-
kilm.	pergalvotinojo	pergalvotinųjų	pergalvotinosios	pergalvotinųjų	-	-
naud.	pergalvotinajam	pergalvotiniesiems	pergalvotinajai	pergalvotinosioms	-	-
gal.	pergalvotinąjį	pergalvotinuosius	pergalvotinąją	pergalvotinąsias	-	-
įnag.	pergalvotinuoju	pergalvotinaisiais	pergalvotinąja	pergalvotinosiomis	-	-
viet.	pergalvotinajame	pergalvotinuosiuose	pergalvotinojoje	pergalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergalvotinas, mot. g. pergalvotina.
• Skiemenys: per-gal-vo-ti-nų

pergalvotinų

1. tas, dėl kurio reikia pergalvoti

Etimologija

<= pergalvoti, pergalvoja, pergalvojo <= per- + galvoti, galvoja, galvojo

---