pavartoją

Taip pat žr.: pavartoja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavartoją (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavartojantis, mot. g. pavartojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartojąs, pavartojantis	pavartoją, pavartojantys	pavartojanti	pavartojančios	-	pavartoją
kilm.	pavartojančio	pavartojančių	pavartojančios	pavartojančių	-	-
naud.	pavartojančiam	pavartojantiems, pavartojantiem	pavartojančiai	pavartojančioms, pavartojančiom	-	-
gal.	pavartojantį	pavartojančius	pavartojančią	pavartojančias	-	-
įnag.	pavartojančiu	pavartojančiais	pavartojančia	pavartojančiomis	-	-
viet.	pavartojančiame, pavartojančiam	pavartojančiuose, pavartojančiuos	pavartojančioje, pavartojančioj	pavartojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartojantysis	pavartojantieji	pavartojančioji	pavartojančiosios	-	-
kilm.	pavartojančiojo	pavartojančiųjų	pavartojančiosios	pavartojančiųjų	-	-
naud.	pavartojančiajam	pavartojantiesiems	pavartojančiajai	pavartojančiosioms	-	-
gal.	pavartojantįjį	pavartojančiuosius	pavartojančiąją	pavartojančiąsias	-	-
įnag.	pavartojančiuoju	pavartojančiaisiais	pavartojančiąja	pavartojančiosiomis	-	-
viet.	pavartojančiajame	pavartojančiuosiuose	pavartojančiojoje	pavartojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavartojantis, mot. g. pavartojanti.

pavartoją

1. tas, kuris pavartoja

Etimologija

<= pavartoti, pavartoja, pavartojo

---