pavaišintiną

Taip pat žr.: pavaišintina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavaišintiną (reik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavaišintinas, mot. g. pavaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišintinas	pavaišintini	pavaišintina	pavaišintinos	pavaišintina	-
kilm.	pavaišintino	pavaišintinų	pavaišintinos	pavaišintinų	-	-
naud.	pavaišintinam	pavaišintiniems	pavaišintinai	pavaišintinoms	-	-
gal.	pavaišintiną	pavaišintinus	pavaišintiną	pavaišintinas	-	-
įnag.	pavaišintinu	pavaišintinais	pavaišintina	pavaišintinomis	-	-
viet.	pavaišintiname	pavaišintinuose	pavaišintinoje	pavaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišintinasis	pavaišintinieji	pavaišintinoji	pavaišintinosios	-	-
kilm.	pavaišintinojo	pavaišintinųjų	pavaišintinosios	pavaišintinųjų	-	-
naud.	pavaišintinajam	pavaišintiniesiems	pavaišintinajai	pavaišintinosioms	-	-
gal.	pavaišintinąjį	pavaišintinuosius	pavaišintinąją	pavaišintinąsias	-	-
įnag.	pavaišintinuoju	pavaišintinaisiais	pavaišintinąja	pavaišintinosiomis	-	-
viet.	pavaišintinajame	pavaišintinuosiuose	pavaišintinojoje	pavaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavaišintinas, mot. g. pavaišintina.

pavaišintiną

1. ta, dėl kurios reikia pavaišinti

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---