pavaišinsimąja

Taip pat žr.: pavaišinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavaišinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavaišinsimas, mot. g. pavaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišinsimas	pavaišinsimi	pavaišinsima	pavaišinsimos	pavaišinsima	-
kilm.	pavaišinsimo	pavaišinsimų	pavaišinsimos	pavaišinsimų	-	-
naud.	pavaišinsimam	pavaišinsimiems	pavaišinsimai	pavaišinsimoms	-	-
gal.	pavaišinsimą	pavaišinsimus	pavaišinsimą	pavaišinsimas	-	-
įnag.	pavaišinsimu	pavaišinsimais	pavaišinsima	pavaišinsimomis	-	-
viet.	pavaišinsimame	pavaišinsimuose	pavaišinsimoje	pavaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišinsimasis	pavaišinsimieji	pavaišinsimoji	pavaišinsimosios	-	-
kilm.	pavaišinsimojo	pavaišinsimųjų	pavaišinsimosios	pavaišinsimųjų	-	-
naud.	pavaišinsimajam	pavaišinsimiesiems	pavaišinsimajai	pavaišinsimosioms	-	-
gal.	pavaišinsimąjį	pavaišinsimuosius	pavaišinsimąją	pavaišinsimąsias	-	-
įnag.	pavaišinsimuoju	pavaišinsimaisiais	pavaišinsimąja	pavaišinsimosiomis	-	-
viet.	pavaišinsimajame	pavaišinsimuosiuose	pavaišinsimojoje	pavaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavaišinsimas, mot. g. pavaišinsima.

pavaišinsimąja

1. ta, kurią pavaišins

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---