pavaišindavusiu

Taip pat žr.: pavaišindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavaišindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavaišindavęs, mot. g. pavaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišindavęs	pavaišindavę	pavaišindavusi, pavaišindavus	pavaišindavusios	-	pavaišindavę
kilm.	pavaišindavusio	pavaišindavusių	pavaišindavusios	pavaišindavusių	-	-
naud.	pavaišindavusiam	pavaišindavusiems	pavaišindavusiai	pavaišindavusioms	-	-
gal.	pavaišindavusį	pavaišindavusius	pavaišindavusią	pavaišindavusias	-	-
įnag.	pavaišindavusiu	pavaišindavusiais	pavaišindavusia	pavaišindavusiomis	-	-
viet.	pavaišindavusiame	pavaišindavusiuose	pavaišindavusioje	pavaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišindavusysis	pavaišindavusieji	pavaišindavusioji	pavaišindavusiosios	-	-
kilm.	pavaišindavusiojo	pavaišindavusiųjų	pavaišindavusiosios	pavaišindavusiųjų	-	-
naud.	pavaišindavusiajam	pavaišindavusiesiems	pavaišindavusiajai	pavaišindavusiosioms	-	-
gal.	pavaišindavusįjį	pavaišindavusiuosius	pavaišindavusiąją	pavaišindavusiąsias	-	-
įnag.	pavaišindavusiuoju	pavaišindavusiaisiais	pavaišindavusiąja	pavaišindavusiosiomis	-	-
viet.	pavaišindavusiajame	pavaišindavusiuosiuose	pavaišindavusiojoje	pavaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavaišindavęs, mot. g. pavaišindavusi.

pavaišindavusiu

1. tas, kuris pavaišindavo

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---