pavaišinamu

Taip pat žr.: pavaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavaišinamas, mot. g. pavaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišinamas	pavaišinami	pavaišinama	pavaišinamos	pavaišinama	-
kilm.	pavaišinamo	pavaišinamų	pavaišinamos	pavaišinamų	-	-
naud.	pavaišinamam	pavaišinamiems	pavaišinamai	pavaišinamoms	-	-
gal.	pavaišinamą	pavaišinamus	pavaišinamą	pavaišinamas	-	-
įnag.	pavaišinamu	pavaišinamais	pavaišinama	pavaišinamomis	-	-
viet.	pavaišinamame	pavaišinamuose	pavaišinamoje	pavaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišinamasis	pavaišinamieji	pavaišinamoji	pavaišinamosios	-	-
kilm.	pavaišinamojo	pavaišinamųjų	pavaišinamosios	pavaišinamųjų	-	-
naud.	pavaišinamajam	pavaišinamiesiems	pavaišinamajai	pavaišinamosioms	-	-
gal.	pavaišinamąjį	pavaišinamuosius	pavaišinamąją	pavaišinamąsias	-	-
įnag.	pavaišinamuoju	pavaišinamaisiais	pavaišinamąja	pavaišinamosiomis	-	-
viet.	pavaišinamajame	pavaišinamuosiuose	pavaišinamojoje	pavaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavaišinamas, mot. g. pavaišinama.

pavaišinamu

1. tas, kurį pavaišina

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---