paužmokamas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paužmokamas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paužmokamas, mot. g. paužmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokamas	paužmokami	paužmokama	paužmokamos	paužmokama	-
kilm.	paužmokamo	paužmokamų	paužmokamos	paužmokamų	-	-
naud.	paužmokamam	paužmokamiems	paužmokamai	paužmokamoms	-	-
gal.	paužmokamą	paužmokamus	paužmokamą	paužmokamas	-	-
įnag.	paužmokamu	paužmokamais	paužmokama	paužmokamomis	-	-
viet.	paužmokamame	paužmokamuose	paužmokamoje	paužmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokamasis	paužmokamieji	paužmokamoji	paužmokamosios	-	-
kilm.	paužmokamojo	paužmokamųjų	paužmokamosios	paužmokamųjų	-	-
naud.	paužmokamajam	paužmokamiesiems	paužmokamajai	paužmokamosioms	-	-
gal.	paužmokamąjį	paužmokamuosius	paužmokamąją	paužmokamąsias	-	-
įnag.	paužmokamuoju	paužmokamaisiais	paužmokamąja	paužmokamosiomis	-	-
viet.	paužmokamajame	paužmokamuosiuose	paužmokamojoje	paužmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. paužmokama.
• Skiemenys: pa-už-mo-ka-mas

paužmokamas (nevart.)

1. tas, kurį paužmoka

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokamas: bendrai

nepaužmokamas (lt)

Vertimai

  paužmokamas: bendrai

---