patvirtintinų

Taip pat žr.: patvirtintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patvirtintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patvirtintinas, mot. g. patvirtintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtintinas	patvirtintini	patvirtintina	patvirtintinos	patvirtintina	-
kilm.	patvirtintino	patvirtintinų	patvirtintinos	patvirtintinų	-	-
naud.	patvirtintinam	patvirtintiniems	patvirtintinai	patvirtintinoms	-	-
gal.	patvirtintiną	patvirtintinus	patvirtintiną	patvirtintinas	-	-
įnag.	patvirtintinu	patvirtintinais	patvirtintina	patvirtintinomis	-	-
viet.	patvirtintiname	patvirtintinuose	patvirtintinoje	patvirtintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtintinasis	patvirtintinieji	patvirtintinoji	patvirtintinosios	-	-
kilm.	patvirtintinojo	patvirtintinųjų	patvirtintinosios	patvirtintinųjų	-	-
naud.	patvirtintinajam	patvirtintiniesiems	patvirtintinajai	patvirtintinosioms	-	-
gal.	patvirtintinąjį	patvirtintinuosius	patvirtintinąją	patvirtintinąsias	-	-
įnag.	patvirtintinuoju	patvirtintinaisiais	patvirtintinąja	patvirtintinosiomis	-	-
viet.	patvirtintinajame	patvirtintinuosiuose	patvirtintinojoje	patvirtintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patvirtintinas, mot. g. patvirtintina.

patvirtintinų

1. tas, dėl kurio reikia patvirtinti

Etimologija

<= patvirtinti, patvirtina, patvirtino

---