patvirtinsimu

Taip pat žr.: patvirtinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patvirtinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patvirtinsimas, mot. g. patvirtinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtinsimas	patvirtinsimi	patvirtinsima	patvirtinsimos	patvirtinsima	-
kilm.	patvirtinsimo	patvirtinsimų	patvirtinsimos	patvirtinsimų	-	-
naud.	patvirtinsimam	patvirtinsimiems	patvirtinsimai	patvirtinsimoms	-	-
gal.	patvirtinsimą	patvirtinsimus	patvirtinsimą	patvirtinsimas	-	-
įnag.	patvirtinsimu	patvirtinsimais	patvirtinsima	patvirtinsimomis	-	-
viet.	patvirtinsimame	patvirtinsimuose	patvirtinsimoje	patvirtinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtinsimasis	patvirtinsimieji	patvirtinsimoji	patvirtinsimosios	-	-
kilm.	patvirtinsimojo	patvirtinsimųjų	patvirtinsimosios	patvirtinsimųjų	-	-
naud.	patvirtinsimajam	patvirtinsimiesiems	patvirtinsimajai	patvirtinsimosioms	-	-
gal.	patvirtinsimąjį	patvirtinsimuosius	patvirtinsimąją	patvirtinsimąsias	-	-
įnag.	patvirtinsimuoju	patvirtinsimaisiais	patvirtinsimąja	patvirtinsimosiomis	-	-
viet.	patvirtinsimajame	patvirtinsimuosiuose	patvirtinsimojoje	patvirtinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patvirtinsimas, mot. g. patvirtinsima.

patvirtinsimu

1. tas, kurį patvirtins

Etimologija

<= patvirtinti, patvirtina, patvirtino

---