patvirtinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patvirtinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patvirtinamas, mot. g. patvirtinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtinamas	patvirtinami	patvirtinama	patvirtinamos	patvirtinama	-
kilm.	patvirtinamo	patvirtinamų	patvirtinamos	patvirtinamų	-	-
naud.	patvirtinamam	patvirtinamiems	patvirtinamai	patvirtinamoms	-	-
gal.	patvirtinamą	patvirtinamus	patvirtinamą	patvirtinamas	-	-
įnag.	patvirtinamu	patvirtinamais	patvirtinama	patvirtinamomis	-	-
viet.	patvirtinamame	patvirtinamuose	patvirtinamoje	patvirtinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtinamasis	patvirtinamieji	patvirtinamoji	patvirtinamosios	-	-
kilm.	patvirtinamojo	patvirtinamųjų	patvirtinamosios	patvirtinamųjų	-	-
naud.	patvirtinamajam	patvirtinamiesiems	patvirtinamajai	patvirtinamosioms	-	-
gal.	patvirtinamąjį	patvirtinamuosius	patvirtinamąją	patvirtinamąsias	-	-
įnag.	patvirtinamuoju	patvirtinamaisiais	patvirtinamąja	patvirtinamosiomis	-	-
viet.	patvirtinamajame	patvirtinamuosiuose	patvirtinamojoje	patvirtinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patvirtinamas, mot. g. patvirtinama.

patvirtinamoji

1. ta, kurią patvirtina

Etimologija

<= patvirtinti, patvirtina, patvirtino

---