patikrintu

Taip pat žr.: patikrintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patikrintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patikrintas, mot. g. patikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikrintas	patikrinti	patikrinta	patikrintos	patikrinta	-
kilm.	patikrinto	patikrintų	patikrintos	patikrintų	-	-
naud.	patikrintam	patikrintiems	patikrintai	patikrintoms	-	-
gal.	patikrintą	patikrintus	patikrintą	patikrintas	-	-
įnag.	patikrintu	patikrintais	patikrinta	patikrintomis	-	-
viet.	patikrintame	patikrintuose	patikrintoje	patikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikrintasis	patikrintieji	patikrintoji	patikrintosios	-	-
kilm.	patikrintojo	patikrintųjų	patikrintosios	patikrintųjų	-	-
naud.	patikrintajam	patikrintiesiems	patikrintajai	patikrintosioms	-	-
gal.	patikrintąjį	patikrintuosius	patikrintąją	patikrintąsias	-	-
įnag.	patikrintuoju	patikrintaisiais	patikrintąja	patikrintosiomis	-	-
viet.	patikrintajame	patikrintuosiuose	patikrintojoje	patikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patikrintas, mot. g. patikrinta.
• Skiemenys: pa-tik-rin-tu

patikrintu

1. tas, kurį patikrino

Etimologija

<= patikrinti, patikrina, patikrino <= pa- + tikrinti, tikrina, tikrino

---