patikrintinu

Taip pat žr.: patikrintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patikrintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patikrintinas, mot. g. patikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikrintinas	patikrintini	patikrintina	patikrintinos	patikrintina	-
kilm.	patikrintino	patikrintinų	patikrintinos	patikrintinų	-	-
naud.	patikrintinam	patikrintiniems	patikrintinai	patikrintinoms	-	-
gal.	patikrintiną	patikrintinus	patikrintiną	patikrintinas	-	-
įnag.	patikrintinu	patikrintinais	patikrintina	patikrintinomis	-	-
viet.	patikrintiname	patikrintinuose	patikrintinoje	patikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikrintinasis	patikrintinieji	patikrintinoji	patikrintinosios	-	-
kilm.	patikrintinojo	patikrintinųjų	patikrintinosios	patikrintinųjų	-	-
naud.	patikrintinajam	patikrintiniesiems	patikrintinajai	patikrintinosioms	-	-
gal.	patikrintinąjį	patikrintinuosius	patikrintinąją	patikrintinąsias	-	-
įnag.	patikrintinuoju	patikrintinaisiais	patikrintinąja	patikrintinosiomis	-	-
viet.	patikrintinajame	patikrintinuosiuose	patikrintinojoje	patikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patikrintinas, mot. g. patikrintina.
• Skiemenys: pa-tik-rin-ti-nu

patikrintinu

1. tas, dėl kurio reikia patikrinti

Etimologija

<= patikrinti, patikrina, patikrino <= pa- + tikrinti, tikrina, tikrino

---