patikintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patikintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patikintas, mot. g. patikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikintas	patikinti	patikinta	patikintos	patikinta	-
kilm.	patikinto	patikintų	patikintos	patikintų	-	-
naud.	patikintam	patikintiems	patikintai	patikintoms	-	-
gal.	patikintą	patikintus	patikintą	patikintas	-	-
įnag.	patikintu	patikintais	patikinta	patikintomis	-	-
viet.	patikintame	patikintuose	patikintoje	patikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikintasis	patikintieji	patikintoji	patikintosios	-	-
kilm.	patikintojo	patikintųjų	patikintosios	patikintųjų	-	-
naud.	patikintajam	patikintiesiems	patikintajai	patikintosioms	-	-
gal.	patikintąjį	patikintuosius	patikintąją	patikintąsias	-	-
įnag.	patikintuoju	patikintaisiais	patikintąja	patikintosiomis	-	-
viet.	patikintajame	patikintuosiuose	patikintojoje	patikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patikintas, mot. g. patikinta.
• Skiemenys: pa-ti-kin-tus

patikintus

1. tas, kurį patikino

Etimologija

<= patikinti, patikina, patikino <= pa- + tikinti, tikina, tikino

---