patikintiniems

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

patikintiniems

  1. tas, dėl kurio reikia patikinti

Etimologija[taisyti]

<= patikinti, patikina, patikino <= pa- + tikinti, tikina, tikino