paskirtiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paskirtiems (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paskirtas, mot. g. paskirta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirtas	paskirti	paskirta	paskirtos	paskirta	-
kilm.	paskirto	paskirtų	paskirtos	paskirtų	-	-
naud.	paskirtam	paskirtiems	paskirtai	paskirtoms	-	-
gal.	paskirtą	paskirtus	paskirtą	paskirtas	-	-
įnag.	paskirtu	paskirtais	paskirta	paskirtomis	-	-
viet.	paskirtame	paskirtuose	paskirtoje	paskirtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirtasis	paskirtieji	paskirtoji	paskirtosios	-	-
kilm.	paskirtojo	paskirtųjų	paskirtosios	paskirtųjų	-	-
naud.	paskirtajam	paskirtiesiems	paskirtajai	paskirtosioms	-	-
gal.	paskirtąjį	paskirtuosius	paskirtąją	paskirtąsias	-	-
įnag.	paskirtuoju	paskirtaisiais	paskirtąja	paskirtosiomis	-	-
viet.	paskirtajame	paskirtuosiuose	paskirtojoje	paskirtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paskirtas, mot. g. paskirta.

paskirtiems

1. tas, kurį paskyrė

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---